Ar kada nors esi pagalvojęs, kad liga yra daug daugiau nei tik fizinė išraiška kūne? Dar daugiau, ar esi pagalvojęs, kad visos ligos yra tam tikrų minčių ir suvokimų išraiškos kūnuose? Jog visos ligos yra emocinės ligos? Jei taip, tuomet esi žengęs didelį žingsnį didžiausių suvokimų ir tiesos link.
Žinoma yra kas vyksta susilaužius ranką, tačiau nežinome kas įvyksta „palūžus“ mūsų sielai. O kelias į sielos kančią grindžiamas mūsų kasdieninio mentalo pagalba. Psichosomatiniai skausmai yra sielos šauksmas. Sielą skauda nuo nuolatinio negatyvaus dialogo vykstančio kiekvieną minutę. Neigiamos, piktos, nuoskaudų pilnos ir sergančios mintys galiausiai susargdina mūsų kūnus. Tačiau susirgus kūnui visgi paaiškinimo ir priežasties paprastai ieškome „iš šono“. Kuomet esmės reikėtų ieškoti viduje.
Naujausiais teiginiais mokslas sako, kad pasąmonė sudaro 99 proc. mūsų proto. Viskas sukuriama ten. Vadinasi, VISKĄ SUKURIAME MES! Kodėl tuomet nuolat ieškome išorinio ligos faktoriaus? 98 proc. ligų sukuriama mumyse, mūsų pasąmonėje – taip pat kaip ir sveikatos.
Sergantis žmogus, neretai gyvena tikėjimu, jog pasąmonė yra tarsi atskiras informacinis klodas, kuris „trukdo“ jam gyventi ir džiaugtis. Visgi, pasąmonę visuomet yra mūsų draugas ir pagalbininkas. Taigi, jeigu mūsų pasąmonėje yra tiek tamsos ir sunkumo, kad su juo gyventi jau nebeįmanoma – pasąmonė per fizinę išraišką mums siunčią žinutę, kad jau atėjo laikas keistis. Psichosomatiniai skausmai ir yra toji išraiška. Liga visuomet yra postūmis keistis ir transformuoti savo gyvenimą į gera – kitaip, negu esame linkę galvoti mes.
Jeigu neesame susipažinę ir priartėję prie tokio tipo informacijos ir suvokimų, tuomet nežinome svarbiausiųjų gyvenimiškų principų. Apie dvasines ligų priežastis kalbama vis dažniau. Todėl, kviečiame dar giliau pažvelgti į šią informaciją, nes ji mums gyvybiškai svarbi jei trokštame dar šiuose savo fiziniuose kūnuose patirti gyvenimą.
Sergantis žmogus neretai vengia suprasti šias tiesas – todėl pirmiausia dėl to jis ir serga – jo esybėje gyvena auka, kuri nenori išgyti ir būti atsakinga už savo gyvenimą. AUKOS POZICIJA jau pati iš savęs yra sargdinanti. Ji yra daugelio ligų pirmutinis pagrindas. Tai žmogus tempiamas praeities ir principų, jog kažkas kitas kaltas dėl jo negalavimų, nelaimingumo ir nesėkmių. Šiam žmogui praeitis, aplinka ir aplinkybės yra faktoriai dėl kurių jis „iš tikrųjų“ nėra sveikas, turtingas, laimingas ir sėkmingas.
Aukos pozicijoje gyvenantis žmogus yra atsisakęs savo kaip GYVENIMO KŪRĖJO TEISIŲ. Jo suvokimu, viskas gyvenime yra sukurta išorinių jėgų ir aplinkybių, todėl jis nėra nei savo ligos, nei tuo labiau savo sveikatos kūrėju. Tokio žmogaus kūną laužo psichosomatiniai skausmai. Pasąmonė siunčia ženklus.
Taigi, PIRMASIS ŽINGSNIS į išgyjimą yra SUVOKIMAS, kad esu AUKA ir NEESU SAVO GYVENIMO ŠEIMININKAS. Sąmoningai siekiant išgyti, noras pakeisti savo poziciją ir vėl tapti PRIGIMTINIU SAVO MATERIJOS KŪRĖJU yra kertinis pokyčio elementas. Suvokus, kad esu kūrėjas, priimu ir savo pasąmonę kaip įrankį kurti viską ką tik aš joje inicijuosiu – vadinasi , UŽ SVEIKATOS SUKŪRIMĄ ESU ATSAKINGAS AŠ PATS.
Vėl įsileisdamas savo kaip kūrėjo potencialą žmogus po truputį prisijaukina mintį, jog visgi jis pats sukūrė ligą esančią jo fiziniame kūne. Nors ligų nekuriame sąmoningai, jos gimsta mūsų pasąmonėje. Vadinasi, viskas ką patiriame savo fizinėje plotmėje, pirmiausia egzistuoja mūsų mentalinėje ir emocinėje plotmėje. Jeigu kūne esti psichosomatinių sutrikimų simptomai, pažvelgti pirmiausia reikia į mentalą ir emocijas. Pakeitus ir neutralizavus atitinkamus suvokimus, įsitikinimus ir emocijas pasikeičia ir energija mūsų fiziniame kūne. LIGOS ENERGIJA TAMPA SVEIKATOS ENERGIJA.
Kiekvienas psichosomatinis sutrikimas turi savo emocinį/energetinį/mentalinį atitikmenį. Pakitus energijai, suvokimui ir emocijai, pakinta ir mūsų būsena. Iš ribojančio įsitikinimo į laisvę. Iš vaikystės sąlygotumo į prigimtinę šviesą. Iš pykčio į lengvumą. Iš nuoskaudos į dėkingumą. Iš LIGOS į SVEIKATĄ. Ir sąrašas nesibaigs niekuomet.
Medicinoje esamai būsenai visuomet gauname diagnozę kaip etiketę įprasminimui. Jei šiai etiketei leidžiame nuspręsti mūsų gyvenimą ir likimą – laikomės jos įsikibę kaip vienintelės prasmės. Tačiau yra ir kitas kelias – IŠGYJIMO.
Išgyjantis žmogus grįžtą į lengvumo ir balanso būseną. Ir tai yra priešingybė ligos būsenai. Taigi, liga yra žmogaus sielos, dvasios, mentalinio ir emocinio kūno „išsiderinimas“ ir disbalansas. Grąžink į savo dvasią ramybę, vientisumą ir darną, grąžinsi ir SVEIKATĄ.
Disbalansą sieloje ir mentale gali sukelti begalė aspektų. Mūsų mintys, emocijos, praeities traumos, atsiminimai, nuoskaudos, neišspręstos situacijos, vaikystės sąlygotumai – ir čia sąrašas vėl begalinis. Siekiant išgyti svarbiausia suvokti KERTINĮ ASPEKTĄ, kuris ir yra pagrindinis ligos „SUKĖLĖJAS“. Jeigu žvelgsime į jau labai seniai apibrėžtas sąvokas, esti begalė šaltinių ir metafizikos mokytojų tiksliai apibrėžiančių kiekvienos ligos kilmę.
Psichosomatiniu sutrikimu galime vadinti kiekvieną mūsų fiziniame kūne egzistuojantį, iš minčių sukurtą negalavimą. Galime pradėti nuo paprasčiausi gana dažno psichosomatinio nugaros skausmo, galvos skausmo, anoreksijos ir baigti išsėtine skleroze ar onkologinėmis ligomis. Siekiant išgyti svarbu atsižvelgti ne tik į ligos pobūdį, bet neretai ir specifiškai į vietą, kurioje sutrikimas pasireiškia.
Neretai onkologiją, autoimunines ligas ar nervinės sistemos ligas priskiriame toms, kurios galimai yra “sunkiai įveikiamos” arba gydymo joms nėra. Tačiau, jeigu pažvelgtume į tikrąją esmę ir šių ligų kilmę, suprastume, kad nėra beveik nieko nuo ko neįmanoma pasveikti. Pažvelkime į keletą metafizinių ligų reikšmių. Į kiekvieno psichosomatinio sutrikimo kertinį aspektą.
Psichosomatinis galvos skausmas. Žmogus savo galvoje turi per daug minčių ir rūpesčių, kurie ir sukelia šį skausmą. Jis per daug apsikrovęs detalėmis, pergalvojimu, reikalavimais ir ateities scenarijais.
Migrenos psichosomatika. Šio tipo galvos skausmai slegia mus kai spaudžiame save būti kažkuo ar daryti kažką tokio ko iš tikrųjų nenorime. Galbūt tai darome dėl kitų, arba randame priežasčių savo viduje kodėl vis dar tai turime daryti, nors iš tikrųjų negalime to pakęsti. Meluojame sau, bet pasąmonė visgi žino tiesą ir priverčia sustoti.
Alergijos psichosomatika. Savo prigimtinės jėgos neigimas. Tikėjimas, kad pasaulis nėra saugi vieta. Būdas kažko išvengti, galbūt galimo “alergeno” – žmogaus, situacijos, aplinkybių. “Neleisiu sau mėgautis išvengdamas gyvenimo”.
Psichosomatinis nugaros skausmas. Tikėjimas, jog reikia viską “turėti”. Susirūpinimas dėl finansų, noras tvirtai jaustis turint įvardijamus dalykus.
Psichosomatika ir skydliaukė. Užslopinimas to ką norėjome ar vis dar norime pasakyti. Neištarti žodžiai. Savo tikrųjų norų ir poreikių nurijimas, siekiant įtikti kitiems. Gyvenime šis žmogus juda per lėtai arba per greitai (rūpindamasis kitais).
Psichosomatika ir skrandis. Žmogus patiriantis skrandžio problemas galimai per daug apie viską galvoja, todėl skrandis nesugeba “suvirškinti” visų jo minčių ir emocijų. Įtampos, nerimas ir baimės. Skrandis yra antrosios mūsų smegenys. Chaosas galvoje – skausmas skrandyje.
Psichosomatinis kosulys. Bandoma “iškosėti” savęs nepriėmimą, susierzinimą ir kritiką sau.
Depresijos psichosomatika. Depresija neretai vadinama “išmoktu bejėgiškumu”. Aš ją apibrėžiu patikslindama ir kaip tikslo bei prasmės neturėjimą, kuris tarsi užstringa mentale ir keičia biocheminius procesus.
Psichosomatika ir vėžys. Sunkios, giliai paslėptos emocijos: pagieža, sielvartas, gėda, baimė, kaltė. Kažkuri emocija arba emocijos naikina žmogų iš vidaus.
Linkime kasdien sekti savo kūno ženklus, lavinti vidinį pokalbį ir būti sveikiems!